- Filtruoti pagal:
- Visi
- Jelgava
- Jelgavos kraštas
- Ozolniekų kraštas
Žiemgala ir Jelgava vadinamos ikikarinio laikotarpio Latvijos prezidentų lopšiu. Jonas Čakstė, pirmasis Latvijos prezidentas, gimė, mokėsi ir dirbo netoli Jelgavos. Pirmasis jam skirtas skulptoriaus Karlio Jansono bronzos paminklas pastatytas 1931 metais prie Petro akademijos (Academia Petrina). Pok... Skaityti daugiau
Prie Mituvos tilto stovi Karlio Ylės sukurta bronzinė skulptūra-fontanas "Jelgavos studentas". Skaityti daugiau
Prie Mituvos tilto stovi Karlio Ylės sukurta bronzinė skulptūra-fontanas "Jelgavos studentas". Skaityti daugiau
Pie bērnu rotaļu laukuma Ozolskvērā 2013.gadā uzstādīta metāla skulptūra "Alnis", kas tapis Jelgavas Metāla svētku ietvaros. Skaityti daugiau
Skulptoriaus Karlio Ylės kurtas aplinkos objektas "Laiko ratas 100", skirtas Latvijos šimtmečiui ir atidarytas 2018 m. gegužės 4 d. Lankytojai jau spėjo įvertinti objektą, jis ir informacinis, nes pasakojama apie istorinius faktus apie Latviją ir Jelgavą, ir interaktyvus, nes leidžia įamžinti save "... Skaityti daugiau
2012 metais skvere prie Jelgavos kultūros namų pastatytas atminimo ženklas legendinei latvių dainininkei Norai Bumbierei (1947–1994), kilusiai iš Jelgavos. Skaityti daugiau
Architekto Andrejaus Jansono sukurtas ir 1992 metais atidengtas paminklas stovi aikštėje priešais Jelgavos geležinkelio stotį. Skaityti daugiau
2018 metų spalio 11 dieną Brankuose iškilmingai atidaryta memorialinis skveras „Laisvės šviesa“, kuri primena svarbius mūsų šalies istorijos įvykius. Skaityti daugiau
Atminimo vieta, esanti tarp Kalnciemo ir Senojo kelio, skirta jelgaviškiams, žuvusiems sovietinių represijų laikotarpiu. Skaityti daugiau
Alunano parke, buvusiose Janio kapinėse, palaidotas Latvijos teatro įkūrėjas Adolfas Alunanas. Skaityti daugiau
Duobelės greitkelio šalikelėje stovi 19-ojo amžiaus paminklas, pasakojantis apie dviejų Kuršo dvaro juristu draugystę. Skaityti daugiau
Vienas iš geriausiai išlikusių Pirmojo pasaulinio karo mūšio laukų Europoje. Čia galima apžiūrėti 1916 metų legendinių Kalėdinių mūšių atminimo vietas: rusų ir vokiečių apkasai, atminimo akmenys latvių šaulių pulko pradinėse pozicijose, atminimo ženklai fronto praveržimo vietose, brolių kapai, pamin... Skaityti daugiau
1705 m. liepos 16 d. Didžiojo Šiaurės karo metais Vilcės seniūnijoje vykusiame Mūrmuižas mūšyje švedai nugalėjo įsiveržėlius rusus. Skaityti daugiau
1935. gadā Latvijas valdība kopā ar zviedriem Mūrmuižas kaujas vietā izveidoja pieminekli (tēlnieks Pēteris Ārendts) ar uzrakstu latviešu un zviedru valodā: "1705. gada 16. jūlijā šajā vietā zviedru karapulki Ādama Ludviga Lēvenhaupa vadībā uzvarēja spēcīgāku ienaidnieku". Mūrmuižas kauja notika 170... Skaityti daugiau
Paminklas skirtas pagerbti Daugavgryvos savanoriams, 1915 metais atrėmusiems vokiečių armijos antpuolį. Skaityti daugiau
I pasaulinio karo metais rusų armija, kurios sudėtyje tuo metu kariavo ir du latvių šaulių padaliniai, Krāču kalnuose buvo įrengusi savo įtvirtinimų liniją. Didžiosios Tīreļu pelkės (dabar Lielais Ķemeru raistas) pietiniame krašte buvo įsitvirtinę vokiečių armijos padaliniai. Skaityti daugiau
Paminklas skirtas 14-kai žuvusių Latvijos karo mokyklos kadetų, kovojusių su P. Bermonto kariuomene 1919 m. lapkričio mėnesį. Skaityti daugiau
Bokštas pastatytas 19 a. antrojoje pusėje kaip dirbtiniai pilie griuvėsiai Lielupės krašte, greta veikia Tetelės pagrindinė mokykla ir plyti gražus parkas. Skaityti daugiau
Skirtas 6-ajame Rygos pėstininkų pulke 16 žuvusių kareivių mūšyje prieš bermotininkus. Skaityti daugiau
